Na začetku je bil otrok.
Možje, ovešeni z dragimi kamni,
visoke kape, trakovi stavkov,
ki so jih izrekli po pripovedovanju legende.
Iztegnjene roke in pogledi, v notranjost.
Na začetku je bil otrok. Zibelka, jama,
ki meče krivo senco, obred dojenja.
Iz slike v sliko
v lahnem drncu osliček: postoji pri vodnjaku,
izgine, se spet pokaže za grmovjem.
Na začetku – se je končal začetek,
že se je zgostil planinski zrak,
obrnili so mize in drevo se je posušilo,
že spijo učenci pod jeruzalemskim nebom.
Potem je bil žreb za oblačila, mučilne naprave,
ki jih držijo plahe device,
spoznanje iz razbitin soda
in pod stropom prostora utesnjen golob.
Potem – da ne pozabim – Jurij (ki ga nikoli ni bilo),
zabadajoč rdečega zmaja,
in javni disputi o Filoloque,
štiriglasne pesmi in škofovski prestol, na veke.
Tresk! Na nebu obstaja sonce, na štiri strani sveta
izplujejo ladje, zavre kri, bojevati se s krivoverci in vrednotiti vrline z bogastvom.
Tresk! Okvir poči,
valja se kot saje črn kvadrat.
S turisti obdan vodič: v mali dvorani boste našli grafiko.
Bodite pozorni na …Dekle skozi potemnjena stekla
proti soncu gleda z rimskimi vojaki
obkroženega Sebastijana. Hvala Vam
in upamo, da se boste še kdaj vrnili k nam.
Pred polnočjo zleknjen na mizo
sedim v kavarni – v bližini se reži
druščina pijanih obritoglavcev –
in si ogledujem s čiki nabasan pepelnik –
glineno jagnje.
Iz litvanščine prevedla Lucija Štamulak.
Iš pradžių buvo kūdikis.
Vyrai, apsikarstę brangakmeniais,
aukštos kepurės, sakinių juostos,
kuriuos jie ištarė, pasak padavimų,.
Ištiestos rankos ir žvilgsniai, į vidurį.
Iš pradžių buvo kūdikis. Lopšys, uola,
metanti kreivą šešėlį, maitinimo apeigos.
Iš paveikslo paveikslan
risnoja asiliukas: stabteli prie šulinio,
pradingsta, vėl pasirodo už krūmų.
Iš pradžių – baigės pradžia,
jau padūmavo aukštikalnių oras,
stalus apvertė ir medis nudžiūvo,
jau miega mokytiniai po Jerušalaimo dangum.
Paskui buvo burtas dėl rūbų, kankinimo įrankiai,
kuriuos laiko drovios mergelės,
susižinojimas iš indo šukių
ir balandis ankštos patalpos palubėj.
Paskui - kad nepamirščiau - raudoną drakoną
smeigiantis Jurgis ( kurio niekad nebuvo)
ir vieši disputai dėl Filioque,
keturbalsės giesmės ir vyskupo sostas, per amžius.
Trakšt! Danguj sustoja saulė, į keturias pasaulio šalis
išplaukia laivai, užverda kraujas
kovot su netikėliais ir dorybes įvertint turtu.
Trakšt! Rėmai suskyla,
ir vartaliojasi suodžių juodumo kvadratas.
Turistų apsuptas gidas: mažojoje salėje rasite grafiką.
Atkreipkite dėmesį į… Mergina pro tamsius stiklus
nuo saulės žvelgia į romėnų kareivius,
apsupusius Sebastijoną. Dėkojame Jums
ir tikimės, kad čia dar sugrįšite.
Prieš vidurnaktį užsikvempęs ant stalo,
sėdžiu kavinėje - šalimais žvengia
įkaušus skustagalvių kompanija -
ir žiūriu į nuorūkų prikimštą peleninę,
molinį avinuką.
